| | Pasaulis pagal mane... |             new | | Gehe zu Seite: Zurück -10 1, 2, 3, 4, 5 ... 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 ... 51, 52, 53, 54, 55 +10 Weiter | | Sonntag, 09 Mai 2010 Jahr |
|---|
 07:59 | |  |
|
| | |
| 11:37 | | |
| Psichologinės aborto pasekmės
Moterys po aborto patiria psichologinių problemų. Z.Froido psichoanalitinė teorija teigia, kad moteris, vengianti gimdyti, tarsi priešinasi ir neigia savo moteriškąjį pradą. Kaip paveikia moterį šis pasirinkimas?
30-metei kaunietei Rasai J. (vardas pakeistas. – Red.) prisiminimai apie prieš ketverius metus patirtą abortą dar ir šiandien kelia sunkius jausmus.
Moteris iki smulkmenų prisimena nėštumo nutraukimo procedūrą, kuri buvo atlikta moterų konsultacinėje poliklinikoje.
„Visu savo kūnu jaučiau pasipriešinimą abortui. Mintyse nekenčiau savęs, to kas vyksta, tačiau kito pasirinkimo neturėjau. Aš ilgai mąsčiau ir man toks pasirinkimas atrodė teisingiausias ir geriausias visiems“, – dalijasi prisiminimais jauna moteris.
Rasa prisimena, kad medicinos instrumentų garsai, fizinis skausmas, kurį kentėjo visas 15 minučių, kol truko procedūra, sustiprino abejones dėl poelgio teisingumo, kėlė dar didesnį liūdesį ir kaltės jausmą. Nemaloniai įstrigo atmintin, jog visa tai įvyko per moters gimtadienį: „Taip ir liko praradimo jausmas“.
„Aš verkiau. Gydytoja paklausė, ar taip skauda, kad verkiu, atsakiau jai, kad labiausiai skauda širdį ir sielą. Aš tikrai išgyvenau labai sunkaus praradimo jausmą. Tuomet ir taip buvo sunki būsena ir kitaip pasielgti negalėjau, – tarsi teisinasi jauna inteligentiška moteris. – Mano šeimyninis gyvenimas griuvo. Vyras, kuris jau buvo bepaliekąs šeimą, pasakė, kad šiuo kūdikiu aš jo nesulaikysiu, kad jis vis tiek su manimi išsiskirs. Jis tiesiog pareiškė, kad šis nėštumas yra tik mano vienos problema, kurią aš viena ir turėsiu spręsti. Vyro pasakyti žodžiai skaudžiai sužeidė. Aš jaučiausi labai vieniša ir net negalėjau įsivaizduoti, kad turėčiau jėgų viena išnešioti ir auginti kūdikį“, – tyliai pasakoja Rasa.
Moteris sakė jautusi, kad, palikta vyro ir neturėdama lėšų pragyventi, su mažyliu ant rankų ir be artimųjų pagalbos ji neturės jėgų ir drąsos išgyventi. Todėl ji pasirinko kelią, kuris atrodė teisingiausias. „Vaikas turi būti laukiamas su džiaugsmu. O man buvo baisu, jutau per didelę atsakomybę, bijojau ateities. Iš tikro nežinau, kaip būtų viskas susiklostę kitaip“.
Skyrybos, abortas labai paveikė moterį. Ji prarado pasitikėjimą savimi, vargino liūdnos mintys, iš kurių niekaip negalėjo išsivaduoti, vis labiau slėgė kaltės jausmas. Vargino naktiniai košmarai, vėliau ėmė kamuoti nemiga, atsirado nepakeliamas nerimas. Gyvenimas atrodė neįdomus ir beprasmiškas, buvo minčių apie savižudybę. Medikai diagnozavo vidutinio sunkumo depresiją. Buvo skirtas gydymas. Labai padėjo moterų tarpusavio pagalbos grupė.
Rasa ištekėjo antrą kartą. Pagimdė dukrelę. Ji mano, kad sunkus gyvenimo etapas įveiktas sėkmingai, tačiau prisiminimai lieka ir liks. Ji sako gerai suprantanti moterų, kurios pasirenka abortą, išgyvenimus. Tai nėra lengvas pasirinkimas, bet kartais kito kelio nėra.
Poabortinis sindromas
Manoma, jog dauguma moterų po aborto patiria potrauminio streso būseną, dar vadinamą „poabortiniu sindromu“, kuriam būdingas stiprus, ilgalaikis kaltės jausmas, depresija, pyktis, seksualinės funkcijos sutrikimas bei socialinės pasekmės.
Literatūroje yra minima apie 100 galimų reakcijų į abortą. Dažniausios: depresija, savęs nuvertinimo idėjos, miego sutrikimai, atminties sutrikimai, seksualinės funkcijos sutrikimai, užsitęsusios bendravimo problemos, ryškūs asmenybės pokyčiai, nerimo priepuoliai, kaltės jausmas, verksmingumas, dėmesio koncentracijos sutrikimai, įkyrūs buvusio įvykio prisiminimai ir kt. Dažnai tai būna tarsi besitęsianti streso būsena, sužinojus apie nelaukiamą nėštumą.
Manoma, kad po aborto 50 proc. moterų jaučia neigiamus jausmus, o net 10 proc. atsiranda ir „psichiatrinių“ negalavimų – iš jų apie 45 proc. moterų jaučia įvairaus laipsnio nerimą, net 20 proc. patiria įvairaus sunkumo depresijos simptomų. Daugiau ir sunkesnių simptomų išsako moterys, kurios buvo patyrusios psichologinių traumų. Neapykantą sau gali jausti net iki 60 proc. moterų. Iš moterų, kurioms kilo suicidinių minčių, net 28 proc. moterų bandė žudytis, o pusė iš jų tai darė net kelis kartus. Jos gali pradėti piktnaudžiauti alkoholiu ar medikamentais. Kai kurios teigia, jog po aborto tapo priklausomos nuo alkoholio.
Šio sindromo trukmė yra įvairi. Literatūroje nurodoma, kad jis gali užsitęsti net iki kelerių metų. Dažnai tai priklauso nuo įvairių aplinkybių, pvz., moterys, kurios abortą atlieka po išprievartavimo ar dėl aplinkinių spaudimo, dažnai jaučia ilgiau ir sunkesnius padarinius.
Psichologinio atsako fazės
Galima išskirti keturias psichologinio atsako į abortą fazes:
• Pirmoji fazė trunka labai trumpai ir tai dažniausiai būna ūminė reakcija ir palengvėjimo jausmas, kad nelauktas nėštumas jau baigėsi.
• Antroji fazė gali tęstis savaites ar net mėnesius. Jai labiausiai būdingas nerimo jausmas. Kaltės jausmą gali jausti net apie 20 proc. moterų praėjus ir 2 m. po įvykio.
• Trečiąją fazę galima vadinti patologine, ji būna 10–20 proc. abortą atlikusių moterų. Tai stadija, kai nerimo jausmas perauga į liguistus požymius: depresiją, nemigą, dėmesio koncentracijos pablogėjimą, panikos priepuolius ir kt.
• Ketvirtoji fazė dar vadinama užsitęsusiu gedėjimu ar „apraudojimu“.
Gydymas
Nerimo stadijoje gali padėti psichologinė konsultacija, bet, esant stipriam nerimui ar išsivysčius depresijai, būtini medikamentai. Svarbu nepraleisti momento, kada tai jau nėra adekvati reakcija į situaciją, o jau prasideda galimos ligos simptomai.
Išlikę prisiminimai
Daug moterų ilgai jaučia kaltę dėl savo poelgio. Kai kurie tyrėjai kalba apie vėl išgyvenamą košmarą, paklausus moters apie abortą. Ypač pergyvena moterys, kurios šį įvykį išgyvena kaip nusižengimą pagrindinei natūraliai moters prigimčiai – būti motina. Jos gali sapnuoti košmarus – regėti verkiančius vaikučius, kraują, atskiras kūno dalis. Poabortinę krizę gali patirti moterys, kai sueina tam tikros datos, pvz., metai po įvykio. Moterys, kurios lyg ir buvo patenkintos savo sprendimu padaryti abortą, gali patirti stiprią emocinę krizę, kai prasideda menopauzė arba vaikai palieka namus.
Kai vaikas nelaukiamas
Moterims, kurios atsisako daryti abortą, nelauktas vaikelis sukelia nemažą emocinį bei psichologinį stresą ir net socialinių problemų, palyginti su tomis, kurios pagimdo lauktą kūdikį. Kai kurioms moterims, pasiryžusioms išsaugoti vaisių, stresas tarsi tampa lėtinis, kai tenka prižiūrėti nenorimą kūdikį.
Tačiau, lyginant moteris po aborto su gimdžiusiomis, reikia nepamiršti, kad, remiantis daugeliu tyrimų, įrodyta, kad gimdymas kartais sukelia stiprius emocinius pergyvenimus, netgi pogimdyminę depresiją.
Apie 33 proc. moterų po aborto labai nori kuo greičiau vėl susilaukti vaikelio, kad tarsi kompensuotų dėl savo atlikto veiksmo jaučiamą kaltę. 18 proc. moterų pasiseka pastoti per pirmuosius metus. Deja, daugelis moterų, kurios pasiryžta palengvinti savo kaltės jausmą vėl pastodamos, dažnai pamato, kad išliko tos pačios problemos, dėl kurių jos nutraukė pirmąjį nėštumą, ir vėl ryžtasi abortui.
Gyvenimas po aborto
Praėjus mėnesiui po aborto, apie 30 proc. moterų dar būna emocinių problemų. Kai kurioms moterims abortas būna įvykis, po kurio jos sukaupia vidines jėgas, turi stiprią motyvaciją ir kažką savo gyvenime labai pakeičia. Yra atlikta nedaug tyrimų apie moterų seksualinį gyvenimą po aborto, tačiau turima duomenų, kad apie 20 proc. moterų būna kokių nors problemų. Tai gali būti seksualinio intereso praradimas, skausmo ar nemalonių pojūčių atsiradimas, pasibjaurėjimo vyrais atsiradimas ar seksualinio gyvenimo būdo pasikeitimas.
Yra atlikta tyrimų, kurie parodė, kad praėjus 8 mėn. dar apie 55 proc. moterų jaučia kaltę, 44 proc. skundžiasi nerimastingumu, 31 proc. gailisi savo poelgio, o maždaug 11 proc. moterų gydytojai skiria psichotropinių vaistų.
Kai kurie tyrėjai teigia, jog praeina 5–10 m., kol moteris visiškai atsigauna po patirtos psichologinės traumos. Per šį laikotarpį moteris stengiasi išvengti diskusijų ar situacijų, primenančių šį įvykį. Kai kurios pradeda nevengti garsių pasisakymų už abortus, kad galėtų pateisinti savo poelgį ir tarsi įtikintų save, jog jas tenkina šio įvykio pasekmės.
Kai kuriuose straipsniuose minima, kad nemažai moterų iškart po aborto jaučia palengvėjimą ar netgi džiaugsmą. Tai bene vienintelis teigiamas jausmas, kuris būna po šio įvykio, ir toli gražu ne visoms moterims. Jis dažniau būna moterims, kurios prieš tai jautė, kad reikia „kuo greičiau baigti šį reikalą“. Šis palengvėjimas gali būti kartu su vadinamuoju emociniu sąstingiu ar „poabortiniu“ šaltumu.
Paauglių abortai
Atliekant tyrimus, kurių metu nagrinėta paauglių merginų aborto tema, pastebėta, kad būna labai sutrikusi jų psichosocialinė adaptacija dar 7 mėn. po aborto. Skaudesnės pasekmės būna merginoms, jaunesnėms nei 17 m., ir toms, kurioms psichosocialinių problemų buvo jau iki aborto. Joms gali pasireikšti depresija, įkyrumo jausmas su mintimis apie naują nėštumą, emocinis šaltumas, miego sutrikimai, bendravimo problemos, iššaukiantis elgesys arba užsisklendimas savyje, socialinė izoliacija, kartais ir asmenybės bruožų pokyčiai ir kt.
Amerikos mokslininkai, pažvelgę į šią problemą iš kitos pusės, nustatė, kad merginų, nutraukusių neplanuotą nėštumą, geresnė ekonominė situacija, jos gali tęsti mokslus, priešingai nei tos, kurios vaikelius išnešioja iki nėštumo pabaigos. Be to, daug daugiau merginų, kurioms teko daryti abortą dėl neplanuoto nėštumo, pradeda naudoti kontracepcijos priemones ir labiau stengiasi išvengti buvusios būklės.
Rizikos grupės
Mokslininkai nurodo, kad į vadinamąją „aborto rizikos“ grupę patenka moterys, kurios prieš tai turėjo psichikos problemų, emociškai nesubrendusios paauglės, moterys, kurių partneriai ar šeimos nariai priešinasi vaiko gimimui, kurios turi stiprią religinę ar idėjinę motyvaciją abortui, kurios jau buvo patyrusios ne vieną persileidimą ir ypač vėlesniame nėštumo trimestre. Literatūros duomenys teigia, kad abortus dažniau atlieka moterys, kurios tai daro nebe pirmą kartą. Ištekėjusios dažnai sako, kad abortui ryžtasi dėl ekonominių priežasčių, netekėjusios – kad nenori auginti vaiko be tėvo. Iš retesnių priežasčių: apsigimimų baimė, pastojimo metu vartotas alkoholis ar vaistai.
Psichologinės medicininių abortų pasekmės
Nagrinėjant abortų temą, negalima pamiršti ir medicininių abortų temos. Nors ir atliekami pagal griežtas indikacijas (kai nėštumas kelia pavojų moters gyvybei ar tyrimai patvirtina vaisiaus apsigimimus, nesuderinamus su gyvybe), tačiau tai taip pat yra traumuojantis moters psichikos būseną įvykis. Sužinojusios apie kūdikio apsigimimus, moterys pradeda kaltinti save, nepasitikėti savimi kaip motina, galinčia pagimdyti sveiką kūdikį. Moterys gali galvoti, kad kūdikis turi apsigimimų tik dėl jos kaltės, ir tai turės didelę įtaką kitiems nėštumams. Kitus sykius moterį kamuos padidėjęs nerimas, baimė, jog ir antrasis vaisius gali turėti sklaidos ydų. Kai kurios moterys iš baimės gali nebenorėti turėti dar vaikų.
Abortas – ne tik moters problema
Abortas nėra susijęs vien su moterimi ir jos būsena. Dažnai tai susiję ir su jos šeima arba su partneriu. Psichologiškai silpnesnės moterys gali bandyti šiuo būdu „gerinti“ santykius su savo draugu, kad nebūtų paliktos, jei partneris užsimena apie nepageidaujamą nėštumą. Atrodytų keista, tačiau ir šiais laikais, esant pakankamai kontracepcijos priemonių, atsiranda moterų, abortus pasirenkančių kaip šeimos planavimo metodą. Pastarosios mano, kad tai gana saugus metodas arba bent jau „nevarginantis vyro“, nes jam nereikia „dėl to sukti galvos“.
Abortų situacija Lietuvoje
Tyrimai buvo atliekami ir tais laikais, kai abortai dar buvo nelegalūs, tai moteriai sukeldavo dar stipresnį stresą. Kai kurios moterys tais laikais buvo tarsi priverstos vaidinti kuo sunkesnę savo psichikos būseną, kad būtų galima xnors kiek pateisinti abortą. Abortai Lietuvoje įteisinti nuo 1955 m. Juos galima atlikti iki 12 nėštumo savaičių, o vėliau – tik pagal griežtas indikacijas. Tačiau žinoma ir kriminalinių abortų situacija (kai jie atliekami įstatymų draudžiamose vėlyvesnėse nėštumo stadijose). Lietuvoje 2000 m. preliminariai atlikti 23 683 abortai. Iš jų pagal moters norą – 14 030. Preliminariais duomenimis, 25–29 m. amžiaus grupėje atlikta daugiausia – 5347; 30–34 m. – 4804, o 20–24 m. grupėje – 4568.
Pabaigai
Kiekvienas sveikas kūdikis yra trapus ir unikalus kūrinys, kuris dažniausiai atneša šeimai džiaugsmą. Abortas nėra šeimos planavimo metodas. Jis gali stipriai paveikti moters dvasinę būseną, turėti pasekmių psichikos būsenai ne vienerius metus. Dauguma moterų po aborto patiria poabortinį sindromą arba net neapykantą sau.
Parengė gyd. Devika Gudienė
Copy/paste
| | | | 11:12 | depresija | |
| Energijos stoka, prislėgta nuotaika, sulėtėjęs mąstymas, menkas savęs vertinimas, neramus miegas ar nemiga kankina dalį žmonių. Jeigu šie simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, vertėtų susirūpinti, nes tai yra depresijos požymiai, o negydoma ši liga gali sergantįjį paskatinti net savižudybei.
Plačiai paplitęs sutrikimas
Net 10-17 procentų gyventojų nors kartą gyvenime patiria depresiją. Ji dažniau diagnozuojama moterims, tačiau šia liga serga ir vyrai. Šis sutrikimas atsiranda dėl kelių priežasčių. Dažniausiai depresija susergama dėl tam tikrų psichologinių traumų ar dėl smegenų veiklos biocheminių sutrikimų.
Pasak psichiatro Virginijaus Diktano, šį sutrikimą galima ir genetiškai paveldėti, ir susirgti dėl tam tikrų aplinkybių. „Priežastys labai įvairios, depresija atsiranda dėl psichogeninių sutrikimų, po didesnių išgyvenimų, psichinių traumų. Būna, jog žmogus suserga lyg iš niekur, tai atsitinka dėl to, jog smegenyse sutrinka aktyvių medžiagų gamyba, – apie ligos priežastis „Sekundei“ kalbėjo V.Diktanas. – Dėl biocheminių pokyčių atsiradusią depresiją reikia gydyti preparatais, kurie atstatytų šią veiklą. Žinoma, yra tam tikra rizika, jog šis sutrikimas bus ir paveldimas“.
Depresija diena po dienos veikia žmogaus mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Tai kartu ir kūno, ir sielos liga. Depresijos priežastys skirstomos į vidines ir išorines. Vidinės priežastys – smegenų veiklos pokyčiai, o išorinė depresija gali prasidėti ne tik dėl patirtų traumų, tačiau ir dėl sunkių ligų ar paprasčiausiai streso. Paauglystė, nėštumas, gimdymas, menopauzė taip pat gali būti depresijos priežastis. Ja galima susirgti ir dėl pasikeitimų gyvenime – išėjimo į pensiją, skyrybų, persikraustymo, šeimyninės nesantaikos ar artimo žmogaus netekties. Piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais taip pat gali sukelti šį sutrikimą.
Kaip atpažinti?
Dažnai pats sergantysis depresijos simptomus priskiria valios trūkumui, tinginystei ar charakterio silpnumui, aplinkiniai neretai to nepastebi, o pastebėję tikisi, kad artimas žmogus taps žvalesnius, pasikeis, nes tai tik laikinas nuotaikos pasikeitimas.
„Depresija yra nuotaikos sutrikimas, kuris pasireiškia begale simptomų. Tai gali būti susilpnėjusi dėmesio konsentracija, nepasitikėjimas savo jėgomis ir savimi. Vienas simptomų – somatiniai negalavimai. Kai kurie ligoniai jaučia kaltę ar bevertiškumą. Juos slegia pesimistinės ateities nuotaika, – apie simptomus kalbėjo V.Diktanas. – Sergantieji depresija dažnai skundžiasi sutrikusiu miegu ir jiems kyla savižudybės idėjos ar net atliekami veiksmai”.
Pasak „Sekundės” pašnekovo, simptomai gali skirtis, vieniems jų būna daugiau, kitiems – mažiau, tačiau tai dažniausiai priklauso nuo depresijos tipo. Jos būna skirstomas į lengvas, vidutines ir sunkias.
Sergantiesiems depresija dažnai sunku kreiptis į gydytojus, jie neigia ligą, tad artimieji turėtų susirūpinti, jeigu šalia jų gyvenantis žmogus ilgą laiką jaučiasi beviltišku, neturi apetito, negali susikaupti. Jeigu jo nebedžiugina veikla, kuri anksčiau teikdavo malonumą: darbas, pomėgiai, sportas, draugai, tad jam pasireiškė simptomas, kai ligonis jaučiasi praradęs gyvenimo džiaugsmą.
Sergantiesiems dažnai sunku sutelkti mintis priimant net ir paprastus sprendimus. „Artimieji turėtų pasirūpinti, kad toks žmogus būtų pristatytas pas psichiatrą. Taip pat labai svarbu su juo bendrauti, išsiaiškinti, ar nėra minčių apie savižudybę”, – tikino gydytojas.
Tinkamas gydymas
Depresija sutrikdo įprastą kasdienę veiklą. Sergantis žmogus nenori nieko daryti, jam nemalonu bendrauti, tad ligonis pradeda šalintis žmonių. Jeigu depresija sunkios būklės, jis gali nesikelti iš lovos, nebesugeba pasirūpinti savimi, apsileidžia, nenori atlikti įprastų buities darbų.
„Diagnozavus šią ligą parenkamas tinkamas gydymas. Dažniausiai jis būna medikamentinis – gydoma antidepresantais. Vaistai gali būti skiriami ir atsižvelgiant į simptomus. Depresija gali būti su miego sutrikimais, nerimu, tad reikalingi specialūs medikamentai. Jei šis sutrikimas su psichozės simptomais skiriama ir psichoterapija“, – apie ligos gydymą kalbėjo psichiatras.
Ankstyvas gydymas gali sustabdyti depresijos perėjimą į sunkesnę ar lėtinę formą. Pradėjus gydymą, pagerėjimas pajuntamas ne iš karto, o po dviejų ar net keturių savaičių. Depresijai gydyti skirti antidepresantai ir psichoterapija yra vienodai veiksmingi, tačiau taikomi kartu padeda pasiekti greitesnio ir stabilesnio būklės pagerėjimo. Gydant šią ligą būtina laikytis vaistų vartojimo režimo, tai nėra epizodiškai geriami vaistai, tad juos svarbu gerti laiku ir laikytis visų gydytojo nurodymų. Gydymas dažniausiai būna ambulatorinis, tik sunkiais, užsitęsusiais atvejais gali prireikti ir stacionarinio gydymo.
Šis sutrikimas gydomas ir pasitelkus reabilitacines priemones. „Sergantiesiems tinka ir fizinė kultūra, ir perlinės vonios. Jeigu depresija su apatijos simptomais, puikiai tinka stimuliuojančios procedūros, pavyzdžiui Šarko dušas”, – tikino ponas Virginijus.
Linkusi kartotis
Depresija gali prasidėti bet kuriame amžiaus tarpsnyje, nors dažniausiai serga 20 ir 45 metų asmenys. Negydomas depresijos epizodas gali tęstis iki 6 mėn., tačiau svarbu žinoti, jog daugiau nei pusei pacientų po pirmo depresijos epizodo išsivysto ir antras. „Kadangi depresija gali kartotis, tad svarbu, kad gydymas būtų ne tik ūmios fazės, bet ir profilaktinis. Kad sutrikimas nesikartotų, reikalingas palaikomasis gydymas. Jis gali tęstis ir pusę metų, taip išvengiama atkritimo, stabilizuojama būklė. Tačiau net ir taikant profilaktinį gydymą būna atkritimų, bet jų pasitaiko rečiau”, – tikino V.Diktanas. Kai depresijos simptomai praeina, paciento savijauta tampa tokia, kokia buvo prieš ligą.
Kartais depresijos simptomai būna išreikšti du ar daugiau metų (lėtinė depresija). Tokiu atveju naudinga susidaryti planą, numatant kokį nors malonų užsiėmimą kiek-vienai dienai. Maloni veikla, sveika mityba, miego režimas taikomas kartu su medikamentiniu gydymu padeda kovoti su liga ir išvengti jos pasikartojimų.
Svarbus elgesys
Sergantiesiems depresija svarbu susidaryti planą, kurio laikantis ligos eiga būna lengvesnė, jis padeda kovoti su šiuo sutrikimu. Žmogus turėtų pasiryžti ir kasdien atlikti nors keletą veiksmų, kurie praskaidrintų nuotaiką. Nors sergantysis nenori judėti, jam mieliau būti namuose, nieko nedaryti, tačiau reikėtų kasdien nors trumpam išeiti pasivaikščioti. Galima pasikviesti artimą žmogų ar draugą, kuris kasdien lydėtų ir neleistų praleisti pasivaikščiojimo.
Kovoti su depresija padeda ir sveika mityba. Žmogus turėtų atkreipti dėmesį, kaip jis keičiasi valgant vieną ar kitą patiekalą. Galima sudaryti sąrašą darbų, kurie suteikia džiaugsmo ar paprasčiausiai priverčia judėti ir kasdien atlikti nors du punktus. Tai gali būti skambutis draugui, kambarių tvarkymas, miela dovana sau ar artimam žmogui.
Depresija priverčia neigiamai mąstyti apie jus pačius, apie pasaulį, apie žmones, gyvenimą, ateitį. Tačiau tokios mintys nėra racionalios, tai tik ligos simptomas, kuris palaiko blogą nuotaiką. Dėl depresiją lydinčio neigiamo mąstymo, žmogus gali priimti neteisingą sprendimą, tad geriau dėl svarbių dalykų apsispręsti pasveikus, kai nuotaika bus gera, o gyvenimas neatrodys tamsus.
Neringa Sirtautienė
Copy/paste
| | |
| Freitag, 07 Mai 2010 Jahr |
|---|
| 18:37 | | |
|
| | | | 12:15 | | |
|
| | |
|
| « Februar 2012 » | | Mo | Di | Mi | Do | Fr | Sa | So | | | 01 | 02 | 03 | 04 | 05 | | 06 | 07 | 08 | 09 | 10 | 11 | 12 | | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | | 27 | 28 | 29 | | | | | | | | | | | |
| Statistik: | | Heute | | | Besucher | 372 | | Seitenansichten | 337 | | Gestern | | | Besucher | 635 | | Seitenansichten | 454 | | in dieser Woche | | | Besucher | 1007 | | Seitenansichten | 791 | | in diesem Monat | | | Besucher | 7467 | | Seitenansichten | 5500 | | in diesem Jahr | | | Besucher | 23489 | | Seitenansichten | 18124 |
| | Stammleser | 27 | | Einträge | 548 | | Kommentare | 999 | | | Mehr... |
| RSS |
|
| | Gehe zu Seite: Zurück -10 1, 2, 3, 4, 5 ... 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 ... 51, 52, 53, 54, 55 +10 Weiter | |
Profil 
Private Nachricht 
Gästebuch 
Fotoalben 
Clubs 
